TEKSTAI.LT
<< Atgal


������ 1909 met� vasario 20 dien� ital� poetas Filippo Tommaso Marinetti (1876-1944) Par�iaus dienra�tyje �Le Figaro� paskelb� �Futurizmo manifest��, kuriame buvo pasira�ytas nuosprendis senajai kult�rai, tradicin�ms vertyb�ms, auk�tinamas ateities menas (il Futurismo), �lovinantis technikos pa�ang�, didmies�i� gro��, suvis naujas atsiverian�ias perspektyvas, dinami�kum�, greit�, agresyvum�, rizik�, nars�. Futuristai, ateities garbintojai ir k�r�jai, pasisak� u� ki�imosi politik�, nacionalizm�, kar�, su panieka �i�r�jo � jiems nuobodul� k�lusi� akademin� literat�r�, o profesorius, archeologus vadino dvokian�ia gangrena. Pasak futurist�, ilgainiui Italija tapo sendaik�i� turgumi, jie nor� �i� �al� i�vaduoti i� begal�s muziej�, pavertusi� �i� �al� bekra�t�mis kapin�mis.

�
FILIPPO TOMMASO MARINETTI

�
FUTURIZMO MANIFESTAS
�

1. Mes norime apdainuoti meil� rizikai, veiklum� ir nutr�ktgalvi�kum�.
2. Dr�sa, ���lumas ir mai�tas � tai pagrindiniai m�s� poezijos elementai.
3. Lig �iolei literat�ra buvo sustabar�jusi, �lovino ekstaz� ir svajon�. Mes norime kelti � padanges agresyv� jud�jim�, kar�tligi�k� veiklum�, b�gim�, salto mortale, mes u� antaus� ir kum�t�.
4. Mes teigiame, kad pasaul� u�kariavo naujas gro�is, grei�io gro�is. Lenktyni� automobilis su savo dailiu kapotu, storais gyvati�kais i�metam�j� duj� vamzd�iais, riaumojantis automobilis, lekiantis tarsi artilerijos sviediniai yra �ymiai gra�esnis u� Vittoria di Samotracia (Nik� � vert. pastaba).
5. Mes norime kurti himnus �mogui, sukiojan�iam ideal� vairakot�, skriejan�iam �aibi�ku grei�iu per �em�, tiksliau sakant, ratu apie jos orbit�.
6. Poetas su u�sidegimu pra�matniai ir dosniai tur�t� �lovinti svaigul� kelian�ius pirminius elementus.
7. Tikras gro�is yra kovojantis gro�is. Joks neagresyvaus charakterio k�rinys negali b�ti laikomas �edevru. Poezija turi gimti kaip ver�li ataka prie� ne�inomas galingas j�gas.
8. Mes esame ant am�i� slenks�io!.. Kod�l tur�tume dairytis atgalios, jeigu norime i�lau�ti paslaptingas duris, vardu Ne�manoma. Laikas ir Erdv� mir� vakar. Mes jau gyvename absoliute, kadangi jau suk�r�me visur esant� am�in�j� greit�.
9. Mes norime �lovinti kar� � vienintel� pasaulio sanitar� � militarizm�, patriotizm�, griaunam�j� anarchist� gest�, gra�ias id�jas, d�l kuri� mir�tama, ir paniek� moteriai.
10. Mes norime naikinti muziejus, bibliotekas, visokio plauko akademijas, kovoti prie� moralizm�, feminizm�, prie� menkiausi� oportunistin� ar utilitarin� niek�yb�.
11. Mes apdainuosime dirban�ias, pramogaujan�ias ir mai�taujan�ias �moni� mases; apdainuosime �vairiaspalves ir polifoni�kas revoliucij� j�ras �iuolaikin�se sostin�se; apdainuosime vibruojant� nakties kar�t�, sklindant� nuo ry�kiais elektros m�nuliais ap�viest� arsenal� ir uost�; god�ias stotis, praryjan�ias r�kstan�ias gyvates; dang� remian�ius gamykl� kaminus, susivijusiais d�m� lynais prisiri�usius prie debes�; upes ap�ergusius tiltus, pana�ius � mil�ini�kus gimnastus, �okan�ius saul�je kaip peilio a�menys; horizont� �niuk�tin�jan�ius ir nuotyki� ie�kan�ius garlaivius; b�giais dundan�ius lokomotyvus pla�iomis kr�tin�mis, pana�ius � did�iulius vamzd�iais pa�abotus plieno �irgus; svaigius skryd�ius aeroplan�, kuri� propeleriai plaikstosi v�jyje kaip v�liavos ir atrodo, kad jiems ploja minia entuziast�.

������ 1912 met� gegu��s 11 dien� pasirod� �Futurist� literat�ros techninis manifestas�, kuriame raginama nepaisyti gramatikos taisykli�, lau�yti sintaks�s normas, vartoti nekaitomas veiksma�od�io formas, kurti semantines analogijas, duoti �od�iui laisv�, panaikinti literat�roje �A� ir kt.

FUTURIST� LITERAT�ROS TECHNINIS MANIFESTAS

1. Reikia sugriauti sintaks�, daiktavard�iais disponuoti savo nuo�i�ra.
2. Reikia vartoti veiksma�od�io infinityv�, kadangi veiksma�od�iai glaud�iai prilimpa prie daiktavard�i� ir taip leid�ia stebin�iam ar vaizduojan�iam ra�ytojui i�vengti a�. Infinityvas pats vienas be niekieno pagalbos gali suteikti gyvenimo t�stinumo ir intuicijos, kad j� suvokia, prasm�.
3. Reikia pa�alinti b�dvard�, kadangi nuogas daiktavardis visi�kai i�laiko savo pagrindin� spalv�. B�dvardis, tur�damas nery�k� charakter�, suponuojantis poils�, meditacij�, visi�kai nedera su m�s� dinami�ka vizija.
4. Reikia pa�alinti prieveiksm�, t� pasenusi� sagt�, segan�i� vien� �od� prie kito. Prieveiksmis fraz�je i�laiko varginant� stiliaus vieningum�.
5. Dvigubinti kiekvien� daiktavard�, tai yra paskui daiktavard� turi sekti, be jokio jungtuko, kitas analogi�kai su juo susij�s daiktavardis. Pavyzd�iui, vyras-torpedinis kateris, moteris-�lanka, minia-m��a, aik�t�-piltuv�lis, durys-�iaupas.
6. Taip pat panaikinti skyrybos �enklus. Nevartojant b�dvard�i�, prieveiksmi� ir jungtuk�, skyrybos �enklai savaime netenka jokios prasm�s tekste, kurio gyvas stilius gimsta pats i� sav�s, be joki� absurdi�k� pauzi�, kurias jas ver�ia daryti kableliai ir ta�kai. Nor�dami pabr��ti tam tikr� ekspresij�, dinamik�, taikykime matematikos �enklus, pavyzd�iui, + � x : = > <, arba muzikos.
7. Ra�ytojai vis dar niekaip negali pab�gti nuo tiesiogin�s analogijos. Pavyzd�iui, gyv�n� jie lygina arba su �mogumi, arba su kitu gyv�nu, beveik tokiu pat, vienas � vien�, kaip kokioje fotografijoje...(Pavyzd�iui, foksterjer� jie lygina su ma�uty�iu grynakrauju �irgu. Kiti, kiek pa�angesni, t� pat� foksterjer� lygina su ma�u Morz�s aparatu. O a� j� lyginu su kunkuliuojan�iu vandeniu. Mes u� tai, kad analogij� gradacija b�t� kuo platesn�, mes u� gilius ir tvirtus ry�ius, nors ir gana tolimus.)
������ Analogija yra ne kas kita, o gili meil�, jungianti tolimus, i� pa�i�ros visai skirtingus ar net prie�i�kus dalykus. Tik pa�ios pla�iausios analogijos k�rinyje, kur� galime palyginti su sutartinai grojan�iu orkestru, padeda apr�pti materijos gyvenim� polichromi�kai, polifoni�kai ir polimorfi�kai.
������ K�rinyje Tripolio m��is (Battaglia di Tripoli) palygin�s durtuv� sklidin� tran��j� su orkestru, o kulkosvaid� � su fatali�ka moterimi, nedideliame afrikie�i� m��io epizode a� intuityviai supratau did�i�j� dal� universo.
������ Vaizdai � tai ne g�l�s, r��iuojamos ir renkamos itin kruop��iai, kaip teig� Voltaire. Vaizdai � tai poezijos kraujas. Poezijoje turi rikiuotis nepertraukiama virtin� nauj� vaizd�, nes be j� poezija yra tik anemija ir chloroz�.
������ Kuo daugiau asociacij� sukelia vaizdai, tuo ilgiau jie turi galios i�laikyti nuostab�. Sakoma, kad reikia tausoti skaitytojo susi�av�jim�. �alin visa tai! Geriau r�pinkim�s fatali�ka laiko korozija, naikinan�ia ne tik �edevro ekspresyvi� reik�m�, bet ir jo gali� �av�ti. Ar m�s� senos ausys dar nesu�alotos Beethoven ir Wagner? Taigi reikia �veisti lauk i� kalbos visus stereotipus, nuvalkiotas metaforas, tai yra beveik visk�.
8. Vaizdai negali b�ti skirstomi � kilnius ir ne�vankius ar vulgarius, ekscentri�kus ir nat�ralius. Intuicija, padedanti juos suvokti, neturi nei preferencij�, nei i�ankstini� nuomoni�. Analogijos � absoliutus �eimininkas visos materijos ir viso intensyvaus gyvenimo.
9. Kiekvienas objektas turi kelti, �adinti analogij� grandin�, kondensuot�, besiremian�i� esminiu �od�iu.
������ �tai pateiksiu ekspresyv� analogij� grandin�s pavyzd�, dar su tradicin�s sintaks�s �karnavalo kostiumais�:
������ �O taip! J�s esate nedidukas kulkosvaidis, �avi moteris, ir gr�sminga, ir dievi�ka, ne�ama nematom� �imtakoj��irg�, staugianti i� nekantrumo. Ak! Netrukus suksit�s giltin�s rate, keliausite triu�kinan�io kracho arba pergal�s link!.. Trok�tate, kad jums giedo�iau kar�tus meil�s madrigalus? J�s� sinjorai... Man j�s pana�i � ginam�j� kalb� sakant� trib�n�, i�kalbing�, nenuvargstant�, kurio �od�iai smigte sminga tiesiai � �irdis ratu sustojusiems susijaudinusiems klausytojams... Esate �i� akimirk� visagalis gr��tas, smingantis � kaukol�, pernelyg kiet� �iai atkakliai nak�iai... Esate taip pat valcavimo stakl�s, elektrin�s tekinimo stakl�s, kas dar? Didelis oksidu dengtas svilinantis vamzdis, degantis, kalantis, pama��le tirpdantis metalinius paskutini� �vaig�d�i� ta�kus!.. (Battaglia di Tripoli)
10. Kadangi bet kokia tvarka jau fatali�kai yra atsargaus ir budraus proto produktas, reikia orkestruoti vaizdus disponuojant kuo didesne netvarka.
11. Vyti lauk i� literat�ros �vard� ,,a�, tai yra panaikinti vis� psichologin� rai�k�. Visi�kai bibliotek� ir muziej� sugadintas �mogus, vadovaudamasis logika ir nei�matuojama i�mintimi, nieko �domaus jau nebegali pasi�lyti. Taigi turime j� �veisti i� literat�ros; gal� gale j� turi pakeisti materija, suvokiama i�syk intuityviai, o tai ne fizik� ir ne chemik� nosiai.

I� ital� kalbos vert� Veronika V. Vilyt� ������

� vir��

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
[email protected]
�