nugalėti

Lithuanian

Etymology

nu- +‎ galėti

Pronunciation

• IPA^(key): [nʊɡɐˈlʲeːtʲɪ]

Verb

nugalė́ti (third-person present tense nùgali, third-person past tense nugalė́jo)

1. to overcome, to surmount; to defeat
2. (sports) to win

Conjugation

Conjugation of nugalėti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	nugaliu	nugali	nugali		nugalime, nugalim	nugalite, nugalit	nugali
	past būtasis kartinis laikas	nugalėjau	nugalėjai	nugalėjo		nugalėjome, nugalėjom	nugalėjote, nugalėjot	nugalėjo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	nugalėdavau	nugalėdavai	nugalėdavo		nugalėdavome, nugalėdavom	nugalėdavote, nugalėdavot	nugalėdavo
	future būsimasis laikas	nugalėsiu	nugalėsi	nugalės		nugalėsime, nugalėsim	nugalėsite, nugalėsit	nugalės
subjunctive tariamoji nuosaka		nugalėčiau	nugalėtum, nugalėtumei	nugalėtų		nugalėtumėme, nugalėtumėm, nugalėtume	nugalėtumėte, nugalėtumėt	nugalėtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	nugalėk, nugalėki	tenugali, tenugalie		nugalėkime, nugalėkim	nugalėkite, nugalėkit	tenugali, tenugalie

Participles of nugalėti

adjectival (dalyviai) active passive present nugalįs, nugalintis nugalimas past nugalėjęs nugalėtas past frequentative nugalėdavęs — future nugalėsiąs, nugalėsiantis nugalėsimas participle of necessity — nugalėtinas adverbial special pusdalyvis nugalėdamas half-participle padalyviai present nugalint past nugalėjus past frequentative nugalėdavus future nugalėsiant manner of action būdinys nugalėte, nugalėtinai

Derived terms

• nugalėjimas
• nusigalėti
• nugalėtojas m