Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
 Lėtinio nuovargio sindromas, kitaip mialginis encefalomielitas (dar žinomas angliška santrumpa ME/CFS) – chroniškas negalavimas, kurio metu patiriamas nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus ir pamiegojus. Būdingas simptomas – didelis nuovargis nuo kiek didesnės fizinės ar protinės veiklos. Taip pat neretai pasireiškia svaigulys ar silpnumas būnant atsistojus, skausmas. Lėtinio nuovargio sindromas sunkiai diagnozuojamas, nes neturi aiškių ir išskirtinių diagnostinių kriterijų, ligos negali patvirtinti ir laboratoriniai tyrimai. Pirmą kartą šis sutrikimas fiksuotas kaip nepiktybinis mialginis encefalomielitas 1969 metais ir laikytas neurologinės kilmės liga. Vėliau siūlyti įvairūs pavadinimai, konsensusas nepriimtas dėl skirtingų hipotezių apie ligos kilmę. Pagrindinis šios ligos simptomas – nuolatinis, chroniškas nuovargis. Jį sustiprina bet kokia varginanti, sekinanti veikla – fizinis darbas, intensyvus bendravimas, protinė veikla. Poilsis padeda atsigauti tik iš dalies. Sergantįjį pradėjus fizinę veiklą gali ištikti silpnumo priepuolis, sutrikti koordinacija, nuo protinės veiklos gali sutrikti suvokimas. Po sunkesnės veiklos pakerta silpnumas ir nuovargis, kurį gali lydėti kūno skausmai, gripą primenanti savijauta, virškinimo sutrikimai, pykinimas, nemiga. Silpnumo priepuolis paprastai ištinka praėjus 12–48 valandoms po veiklos, nors gali pasireikšti ir tuojau pat. Trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar net mėnesių. Miegas atsigauti nuo nuovargio nepadeda – sergantysis dažnai pabunda išvargęs ir nerangus, o ne pailsėjęs ir žvalus. Ligą dažnai lydi nemiga, dažni pabudimai, negilus miegas, arba kaip tik, padidėjęs mieguistumas, noras miegoti dieną, taip pat ryškūs košmarai. |
birželio 4 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Gyvenimo prasmė – vienas esminių filosofinių, teologinių klausimų, kuriuo bandoma nusakyti atskiro individo, žmonijos, gyvybės, visatos egzistavimo priežastį, paskirtį, tikslą. Į gyvenimo prasmės klausimą vienareikšmių atsakymų nėra, įvairios filosofijos kryptys, religijos ir tikėjimai pateikia labai skirtingus atsakymus į šį klausimą. Atsakymų į šį klausimą ieškoma per tokias sąvokas ir išeities taškus kaip Dievas, siela, laisva valia, etika, gėris ir blogis, pomirtinis gyvenimas, laimė ir kt. Krikščionybėje gyvenimo prasmė – išsigelbėjimo siekimas per Dievo malonę ir Kristaus užtarimą. Žmonės esti Dievo kūriniai, todėl turi mylėti ir garbinti savo Kūrėją. Pagal Kristaus mokymą gyvenantys, po mirties pateksią į Dievo karalystę. Panašus gyvenimo prasmės suvokimas ir islame – žemiškasis gyvenimas yra išbandymas, nuo žmogaus veiksmų priklauso, ar jis po mirties pateks į rojų, ar į pragarą. Norėdamas patekti į rojų, žmogus turi garbinti Alachą ir vykdyti Korane nurodytas priedermes. Ezoterinėje islamo atšakoje sufizme teigiama, kad Alachas pasaulį sukūręs savo malonumui, kad Visata ir gyvenimas yra lyg žaidimas, kurio pagrindinis prizas yra pats Alachas. Judaizme gyvenimo prasmė taip pat suvokiama per Dievo garbinimą, Dievo įsakymų laikymąsi, dvasinį tobulėjimą. Ezoteriniame Kabalos mokyme, gyvenimo tikslas yra galutinė sąjunga su Dievu, žmogų ir Dievą skiriančių „apvalkalų“ panaikinimas. Hinduizmui būdingi įvairūs gyvenimo prasmės suvokimai, tačiau daugelį jų vienija karmos, samsaros ir mokšos sąvokos. Žmogaus siela (atmanas) yra amžina ir turi savo karmą. Per daugelį savo gyvenimų (samsarą) žmogus turi dvasiškai tobulėti, kad išsivaduotų iš karmos ir samsaros bei pasiektų išsivadavimą – mokšą. Dvasinio tobulėjimo būdai yra įvairių dievybių garbinimas, praktikos (jogos) ir tam tikras gyvenimo būdas (dharma). Budizmas neteigia jokios gyvenimo prasmės, tačiau nurodo išsivadavimo iš kančios kelią, kuris kaip ir hinduizme pasiekiamas įveikiant samsarą ir pasiekiant nirvaną. Nors mokslas, kaip ir filosofinės ar teologinės teorijos, negali pateikti galutinio atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą, yra keliamos įvairios teorijos ir hipotezės, besiremiančios daugiausia evoliucija ir laimės tyrinėjimais. Šios savaitės iniciatyva yra Tikėjimas. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
