Liaudies Seimas

Liaudies Seimas – marionetinis sovietinis vadinamosios aukščiausios Lietuvos valdžios organas, veikęs 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų. Paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.

Teisinis pagrindas

TSRS ultimatumas Lietuvai

1940 m. birželio 14 d. Vokietijos kariuomenei užėmus Paryžių, Sovietų Sąjunga pasinaudojo šia aplinkybe, ir įteikė ultimatumą Lietuvai. Ultimatume buvo pareikalauta nuteisti vidaus reikalų ministrą K. Skučą, Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį, sudaryti naują, sovietams priimtiną vyriausybę ir užtikrinti papildomo bei neriboto Raudonosios armijos kontingento įsileidimą į Lietuvą. Ultimatumo reikalavimas atsakyti į jį per 10 valandų pažeidė tarptautinę praktiką. Ultimatumo įteikimas taip pat buvo tik formalus žingsnis, nes TSRS jau buvo numačiusi okupuoti Lietuvą. V. Molotovas įteikdamas jį sakė:

„Kad ir koks būtų jūsų atsakymas, kariuomenė rytoj vis tiek žengia į Lietuvą”.

Įteikdama ultimatumą Sovietų Sąjunga sulaužė visas sutartis su Lietuva: 1920 m. pasirašytą Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį, 1926 m. Nepuolimo sutartį, kuri 1934 m. buvo pratęsta ir galiojo iki 1944 m., ir 1939 m. sudarytą Savitarpio pagalbos sutartį.

Okupacija

1940 m. birželio 15 d. naktį Lietuvos vyriausybė nutarė priimti ultimatumą ir ryte atsakymas buvo praneštas V. Molotovui. 1940 m. birželio 15 d. SSRS kariuomenė įžengė ir netrukus okupavo Lietuvą. Netrukus į Kauną atvyko SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas ir didelė grupė NKVD darbuotojų. Jie pradėjo formuoti Maskvai ištikimą vyriausybę.

Naujoji vyriausybė

Ministras pirmininkas ir, pasitraukus Antanui Smetonai, laikinasis prezidentas Antanas Merkys buvo priverstas perduoti valdžią Justui Paleckiui, kuris, konsultuodamasis su Vladimiru Dekanozovu ir Nikolajumi Pozdniakovu, 1940 m. birželio 17 d. sudarė naują vyriausybę. Ji susidėjo iš dviejų priešingų grupių – iš tautiškai nusistačiusių žmonių, kurie Maskvai buvo reikalingi tik todėl, kad naujoji vyriausybė turėtų pasitikėjimą Lietuvos visuomenėje, ir komunistų. Pirmajai grupei priklausė ministeris prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, finansų ministeris inžinierius Ernestas Galvanauskas ir krašto apsaugos ministeris divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Daugeliu atvejų juos palaikė žemės ūkio ministeris Matas Mickis ir švietimo ministeris Antanas Venclova. Antrai grupei priklausė teisingumo ministeris Povilas Pakarklis, vidaus reikalų ministeris Mečys Gedvilas ir sveikatos apsaugos ministeris dr. Moisiejus Leonas Koganas.

Pasirengimas rinkimams

Liaudies seimo rinkimų plakatas, kuriame nebalsuojantys arba raginantys kitus nebalsuoti vadinami liaudies priešais

1940 m. liepos 1 d. vyriausybė paskelbė rinkimus į seimą. 1940 m. liepos 6 d. paskelbtas Seimo rinkimų įstatymas. Tačiau jau liepos 7 d. Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus patvirtino „Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinės likvidacijos planą“. Liepos 10–13 d. visos iki tol ir taip uždraustos (išskyrus tautininkus), arba tik pogrindyje veikusios politinės organizacijos faktiškai buvo eliminuotos iš rinkimų kampanijos. Suimta 2 tūkstančiai politinių veikėjų. Leista veikti tik Darbo sąjungai.

Įstatyme nustatytas rinkiminių apygardų skaičius ir kandidatų skaičius jose:

• Kauno – 10 kandidatų
• Alytaus – 9
• Marijampolės – 8
• Ukmergės – 9
• Panevėžio – 11
• Šiaulių – 14
• Vilniaus – 10
• Telšių – 8

Rinkimai

Rinkimai į Liaudies Seimą Kaune

Rinkimai buvo numatyti 1940 m. liepos 14 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas – Vladas Niunka. Rinkiminės ir balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos iš komunistų ir kitų rūpestingai parinktų asmenų. Kandidatai taip pat buvo parinkti pagal kvotas – kiekvienoje apygardoje turėjo būti atitinkamas skaičius darbininkų, valstiečių, meno sričių atstovų ir partinių veikėjų.

Nors buvo sukeltas didžiulis rinkiminis triukšmas ir rinkimų propagandai išleista daug šimtų tūkstančių litų, balsavusiųjų skaičius buvo mažas, todėl rinkimai buvo pratęsti dar vienai – liepos 15 dienai. Per naktį į balsavimo urnas buvo primesta kai kur net daugiau biuletenių, negu buvo rinkėjų. Išrinkti buvo visi 79 iškelti kandidatai.

Seimo nariai

Vardas, pavardė	Apygarda	LKP narys nuo	Specialybė	Amžius
Jonas Abakonis	Ukmergės	–	valstietis	30 m.
Birutė Abdulskaitė Slapšienė	Telšių	1933 m.	partijos Kretingos miesto sekretorė	27 m.
Liudas Adomauskas	Telšių	Taip	Valstybės kontrolierius	60 m.
Pranas Aksionaitis	Šiaulių	1936 m.	pogrindininkas, Jurbarko viceburmistras	58 m.
Jurgis Ališauskas	Ukmergės	–	žemės ūkio darbininkas	29 m.
Kazys Balčiūnas	Alytaus	–	vidutinis ūkininkas	45 m.
Feliksas Balionis	Alytaus	–	ūkininkas	56 m.
Juozas Banaitis	Kauno	–	mokytojas, radiofono direktorius	32 m.
Boleslovas Baranauskas	Šiaulių	1921 m.	saugumo komisaro pavaduotojas	38 m.
Antanas Bauža	Telšių	1932 m.		39 m.
Jurgis Bieliauskas	Marijampolės	–	ūkininkas, 18 ha žemės	50 m.
Vytautas Bieliauskas	Kauno	Taip	kareivis, eilinis	23 m.
Vladas Biržietis	Panevėžio	Taip	4 pėstininkų LDK Mindaugo pulko politvadovas	27 m.
Ignas Budionovas	Vilniaus	–	puskarininkas	23 m.
Antanas Butkus	Telšių	–	ūkininkas	31 m.
Petras Cvirka	Alytaus	–	rašytojas	31 m.
Alfonsas Česnaitis	Ukmergės	–	darbininkas	32 m.
Adomas Dambrauskas	Ukmergės	–	žemės ūkio darbininkas	48 m.
Petras Daukšys	Marijampolės	–	stalius	32 m.
Icikas Demba	Panevėžio	1932 m.	technikas	33 m.
Juozas Demskis	Marijampolės	1932 m.	mažažemis, 3 ha žemės	57 m.
Karolis Didžiulis Grosmanas	Vilniaus	1919 m.	įgaliotas atstovas Vilniaus kraštui	46 m.
Viktoras Ditkevičius	Marijampolės	–	kareivis	22 m.
Liudas Dovydėnas	Panevėžio	–	rašytojas	33 m.
Pranas Eidukaitis	Marijampolės	–	ūkininkas	60 m.
Barelis Fridmanas Latvys	Vilniaus	1932 m.	advokatas	36 m.
Antanas Garmus	Kauno	–	gydytojas, Kauno miesto burmistras	60 m.
Mečys Gedvilas	Telšių	1934 m.	Vidaus reikalų ministras	40 m.
Liudas Gira	Ukmergės	–	rašytojas	50 m.
Juozas Glotnis	Kauno	–	valstietis	43 m.
Juozas Grigalavičius	Panevėžio	1933 m.	Rokiškio apskrities partinis sekretorius	27 m.
Aleksandras Gudaitis-Guzevičius	Ukmergės	1927 m.	saugumo komisaras	32 m.
Vladas Gutauskas	Ukmergės	–	valstietis	41 m.
Vladas Jaciunskas	Alytaus	–	valstietis	30 m.
Vaclovas Jadzgevičius	Vilniaus	–	šaltkalvis	42 m.
Stefan Jędrychowski	Vilniaus	–	teisės mokslų daktaras	30 m.
Eduardas Jasutis	Šiaulių	–	valstietis	34 m.
Romualdas Juknevičius	Vilniaus	–	teatro direktorius	34 m.
Henrikas Kačinskas	Šiaulių	–	aktorius	40 m.
Domas Kazimieraitis	Šiaulių	–	mažažemis	40 m.
Marija Kutraitė	Panevėžio	1934 m.	politkalinė	29 m.
Ignas Laucys	Panevėžio	–	ūkininkas	62 m.
Jonas Malašinskas	Ukmergės	–	valstietis	41 m.
Michalina Meškauskienė	Marijampolės	1935 m.	partinė veikėja	33 m.
Marijonas Miceika	Vilniaus	1932 m.	Vilniaus miesto partinis sekretorius	29 m.
Matas Mickis	Panevėžio	–	Žemės ūkio ministras	42 m.
Pranas Mickus	Marijampolės	–	agronomas	38 m.
Antanas Mikonis	Panevėžio	–	darbininkas	24 m.
Petrė Milančiūtė	Alytaus	–	vaistininkė	27 m.
Nochas Mockevičius	Šiaulių	–	mokytojas	35 m.
Stepas Murauskas	Panevėžio	–	ūkininkas, 9 ha žemės	50 m.
Stasys Orentas	Šiaulių	–	vidutinis ūkininkas,	31 m.
Povilas Pakarklis	Alytaus	–	teisininkas	38 m.
Genovaitė Paleckienė	Šiaulių	–	mokytoja, (Justo Paleckio žmona)	38 m.
Jan Paszkiewicz	Vilniaus	–	ūkininkas	48 m.
Petras Paunksnis	Panevėžio	1938 m.	politkalinys	38 m.
Kazimieras Petrauskas	Panevėžio	1937 m.		26 m.
Pranas Petrauskas	Kauno	–	ūkininkas	42 m.
Jonas Plečkaitis	Marijampolės	–	valstietis	45 m.
Stasys Pupeikis	Ukmergės	1928 m.	susisiekimo ministras	35 m.
Petras Ramanauskas	Alytaus	–	darbininkas	26 m.
Aleksas Ražanauskas	Alytaus	1934 m.	darbininkas	26 m.
Rapolas Rimdžius	Šiaulių	–	darbininkas	35 m.
Juozas Ryliškis	Šiaulių	–	darbininkas	43 m.
Domas Rocius	Telšių	1926 m.	Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas	36 m.
Antanas Sniečkus	Kauno	1920 m.	politkalinys	37 m.
Irena Sztachelska Dziewicka	Vilniaus	–	gydytoja	29 m.
Aleksandra Staškevičiūtė	Kauno	–	operos solistė	40 m.
Motiejus Šumauskas	Kauno	1924 m.	politkalinys	35 m.
Juozas Švitra	Šiaulių	–	kareivis	22 m.
Tomas Tamulevičius	Alytaus	1933 m.	darbininkas	25 m.
Jonas Taurinskas	Telšių	1918 m.		50 m.
Jonas Tverkus	Šiaulių	–	mažažemis	35 m.
Stanislova Vaineikienė	Telšių	–	Palangos burmistras	54 m.
Antanas Venclova	Kauno	–	rašytojas, švietimo ministras	34 m.
Jankelis Vinickis	Kauno	1927 m.	statybos darbininkas	35 m.
Stasys Volkovičius	Vilniaus	–	darbininkas	46 m.
Pranas Zibertas	Šiaulių	1919 m.	politkalinys	47 m.
Romanas Žebenka	Šiaulių	–	agronomas	34 m.

Veikla

Liepos 21 d.

Liepos 21 d. Liaudies Seimo pirmąjį posėdį atidarė einantis prezidento pareigas Justas Paleckis. Išrinktas seimo prezidiumas: Liudas Adomauskas – pirmininkas, Mečys Gedvilas – pavaduotojas, Juozas Grigalavičius – antrasis pavaduotojas, Petras Cvirka ir Antanas Vencova – sekretoriais. Šie penki prezidiumo nariai pasirašinėjo visas seimo deklaracijas.

Seimas priėmė Deklaraciją apie valstybės santvarką, kuria įvesta sovietų santvarka, o Lietuva paskelbta socialistine sovietų respublika. Taip pat priimta Lietuvos stojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtį deklaracija, kurioje, neva klausydamas liaudies valios, seimas nutarė prašyti SSRS Aukščiausiosios Tarybos priimti Lietuvos SSR į Sovietų Sąjungos sudėtį „sąjungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į SSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos“.

Lietuvos liaudies kariuomenės delegacija dalyvauja Liaudies Seimo posėdyje 1940 m.

Liaudies Seimo įgaliotiosios komisijos nariai, atvykę į Maskvą, kurie atgabeno deklaraciją ir paprašė prijungti Lietuvą prie Sovietų Sąjungos

1940 m. liepos 23 d. seimas išrinko 11 narių konstitucinę komisiją ir pavedė jai parengti konstitucijos projektą. Taip pat išrinkti 20 įgaliotinių, kuriems patikėta misija – perduoti SSRS Aukščiausiajai Tarybai Deklaraciją dėl Lietuvos į stojimo į Sovietų Sąjungos sudėtį:

• Lietuvos prezidentas Justas Paleckis,
• vidaus reikalų ministras Mečys Gedvilas,
• buvęs kunigas, vyriausias kontrolierius Liudas Adomauskas,
• žemės ūkio ministras Matas Mickis,
• švietimo ministras Antanas Venclova,
• rašytojas Liudas Gira,
• krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas,
• profsąjungų pirmininkas Motiejus Šumauskas,
• Karolis Didžiulis-Grosmanas,
• Petras Cvirka,
• poetė Salomėja Nėris,
• Kazimieras Petrauskas,
• Pranas Zibertas,
• Stasė Vaineikienė,
• Icikas Meskupas-Adomas,
• Viktoras Ditkevičius,
• Pranas Petrauskas,
• Juozas Demskis,
• Marija Kutraitė,
• Birutė Abdulskaitė.

Liepos 30 d.

1940 m. liepos 30 d. ši delegacija traukiniu išvažiavo į Maskvą ir rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausios Tarybos posėdyje įteikė prašymą dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos „prašymas“ buvo patenkintas ir tuo buvo įteisinta Lietuvos inkorporacija į SSRS sudėtį.

Rugpjūčio 25–26 d.

1940 m. rugpjūčio 25–26 d. įvyko ypatingoji Liaudies Seimo sesija, kurioje priimta Lietuvos SSR konstitucija. Liaudies Seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba. Aukščiausios tarybos pirmininku išrinktas Balys Baranauskas, Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininku – Justas Paleckis, jo pavaduotojais – Karolis Didžiulis ir Domas Rocius, sekretoriumi – Stasys Pupeikis.

Buvo sudaryta Respublikos vyriausybė – Liaudies komisarų taryba. Liaudies komisarų tarybos pirmininku išrinktas Mečys Gedvilas. Jo pavaduotojais patvirtinti Stasys Brašiškis ir Pijus Glovackas (kartu ir plano komiteto pirmininkas). Valstybės kontrolieriumi buvo Liudas Adomauskas.

Liaudies komisarų tarybos

.... komisaras	Asmuo
vietinės pramonės	Motiejus Šumauskas
maisto pramonės	Jonas Laurinaitis
sveikatos apsaugos	Vytautas Girdzijauskas
žemės ūkio	Matas Mickis
prekybos	Marijonas Gregorauskas
vidaus reikalų	Aleksandras Gudaitis-Guzevičius
teisingumo	Povilas Pakarklis
švietimo	Antanas Vencova
komunalinio ūkio	Valerijonas Knyva
darbo	Mykolas Junčas-Kučinskas
finansų	Juozas Vaišnoras

Veiklos vertinimas

Pačių Liaudies Seimo narių nuomonė:

• Vladas Biržietis – Apskritai, turiu pasakyti, kad Liaudies Seimas – komedija. Ta komedija buvo įvykdyta, vartojant prieš rinkėjus ir renkamuosius fizinį ir moralinį terorą, kokio ligi to laiko Lietuva niekados nebuvo išgyvenusi.
• Liudas Dovydėnas – Taigi, per pirmąjį Liaudies Seimo posėdį ir aklas, ir kurčias, ir kvailas galėjo įsitikinti, kad Liaudies Seimas yra tik propagandos ir užsienio nuomonių sudarymui surengtas vaidinimas ir klasta.
• Antanas Garmus – Apskritai, visas Liaudies Seimas tebuvo tik Seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystėmis sudarytas, taip lygiai tik teroro spaudžiamas jis formaliai atliko bolševikų norimus darbus. Liaudies Seimas nieku būdu nėra išreiškęs lietuvių tautos valios. Jis tegalėjo išreikšti tik kelių šimtų Lietuvos komunistų ir Maskvos viešpačių valią. Tam tikslui jis juk ir tebuvo „išrinktas“. Tai buvo seimas, bet ne Lietuvos Seimas.
• Stasė Vaineikienė – Vertindama Liaudies Seimą, turiu pasakyti, kad jis buvo ne kas kita, kaip tik lietuvių tautos valios uzurpatorius.

Nuorodos

• Rugpjūčio 3-ioji: nuolankumo kaina
• Liaudies Seimas (video)