Utenos rajono savivaldybė
| Utenos rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Utena | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 10 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Marijus Kaukėnas | ||||||
| Gyventojų | 37 509[1] | ||||||
| Plotas | 1 229 km² | ||||||
| Tankumas | 31 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 246 m | ||||||
| Tinklalapis | utena.lt | ||||||
 Vikiteka |
Utenos rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
.png)
Utenos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijos etnografiniame regione.[2] Centras – Utena.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Utenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos šiaurrytinėje dalyje. Per rajono centrą eina Švenčionėlių–Utenos geležinkelis (atšaka nuo Vilniaus–Daugpilio geležinkelio),[3] plentas A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , Vilniaus−Kupiškio plentas. Asfaltuoti keliai jungia Uteną su visais kaimyniniais rajonais (Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio).
Utenos rajono reljefui, kuris formavosi vėlyvuoju ledynmečiu paskutinio ledyno pakraštyje, būdingos mažos kalvos ir daubos. Jos nevienodos savo forma: vienos apskritos, kitos pailgos, vienur pavienės, kitur sudaro kalvų ir dubumų grandines. Apie Tauragnus, Saldutiškį, Pakalnius kalvų santykinis aukštis šokteli iki 25 m. Aukščiausios kalvos ties Tauragnais: Taurapilio kalnas virš jūros lygio iškilęs 246 m.
Pro rajoną teka Šventoji ir jos kairysis intakas Vyžuona. Telkšo 185 ežerai (didžiausi – Alaušas, Tauragnas, Indrajai, Utenas), 4 tvenkiniai. Daugelis ežerų ir pelkių sujungti mažais vingiuotais upeliais, smarkiai patvinstančiais pavasarį ir beveik išdžiūstančiais vasarą. Pastovesnio vandeningumo tik Alauša, Tauragna, Vyžuona ir Šventoji. Miškai užima beveik 29,3 % viso rajono ploto. Prie pat Utenos ošia Rašės ir Skaistašilio miškai. Didžiausi miškai – Minčios, Vyžuonų. Medžių rūšinė sudėtis labai įvairi. Be pušų, paplitusios eglės, beržai, baltalksniai, juodalksniai, ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos. Ąžuolų giraitės išlikusios prie Pakalnių ir Ąžuolijos miške šalia Utenos. Užliejamos pievos derlingos, bet jų nedaug – tik prie Šventosios ir Vyžuonos upių.
Miškuose gausu briedžių, stirnų, šernų, pilkųjų kiškių, lapių, kiaunių, mangutų. Veisiasi lūšys, užklysta vilkai. Upėse ir ežeruose daug bebrų, ūdrų, ondatrų. Žvejų dažniausiai sugaunamos žuvys − lydekos, ešeriai, karšiai, kuojos. Daugelyje ežerų sužvejojama ungurių. Gilesniuose ežeruose yra seliavų, stintų, seklesniuose − starkių, lynų, karosų, raudžių. Gyvenančios paukščių rūšys – tetervinai, jerubės, meletos, margieji geniai, juodieji gandrai, antys, laukiai, gulbės, gausiausia – paukščių giesmininkų.[4]
Utenos rajonas − vienas iš respublikos rajonų, kuriuose ryškiausiai pastebimi temperatūros svyravimai. Čia anksčiausiai respublikoje susidaro sniego danga, įšąla dirvožemis ir vidutinė paros temperatūra pereina į minusinę. Žiemos, palyginti su kitais rajonais, šaltesnės. Vasaros nelabai karštos ir gana lietingos.
Yra Stabulankių geologinis draustinis, Pakalnių geomorfologinis draustinis.
.jpg)
| |||||||||||||||||||||||
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Utenos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Utenos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 40 apylinkių ir Utenos miesto. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. jam perduota panaikinto Dusetų rajono 5 apylinkės ir panaikinto Švenčionėlių rajono 2 apylinkės. 1973 m. sujungtos kai kurios Utenos rajono apylinkės, 1977 m. 1 apylinkė panaikinta. 1968 ir 1984 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1986 m. 1 apylinkė panaikinta.
1995 m. įsteigta Utenos rajono savivaldybė. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. TS-204 įkurtos 52 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) |
852 | 40 apylinkių | 1 miestas (Utena) | |
| 1954 m. (Išsamiau) |
852 | 18 apylinkių | ||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) |
854 | 37 532 | 18 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 1218 | 23 apylinkės | 1 miestas | |
| 1963 m. (Išsamiau) |
13 apylinkių | |||
| 1967 m. | 1217 | 38 100 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) |
1200 | 39 963 | 13 apylinkių | 1 miestas |
| 1972 m. (Išsamiau) |
1219 | 13 apylinkių | 1 miestas, 8 miesteliai (Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos), 427 kaimai, 24 kaimų dalys, 145 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė | |
| 1976 m. (Išsamiau) |
1229 | 44 300 | 11 apylinkių | 1 miestas, 8 miesteliai, 427 kaimai, 22 kaimų dalys, 145 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1979 m. (Išsamiau) |
46 228 | 10 apylinkių | 1 miestas, 593 kaimo vietovės | |
| 1987 m. (Išsamiau) |
1229 | 51 300 | 9 apylinkės | 1 miestas, 8 miesteliai, 447 kaimai, 132 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė |
| 1989 m. (Išsamiau) |
1229 | 52 546 | 9 apylinkės | 1 miestas, 598 kaimo vietovės |
| 2001 m. (Išsamiau) |
1229 | 50 111 | 9 kaimo seniūnijos | 1 miestas, 8 miesteliai, 443 kaimai, 137 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 11 kaimų dalių [5] |
| 2009 m. (Išsamiau) |
10 seniūnijų ir 52 seniūnaitijos | 1 miestas, 8 miesteliai, 445 kaimai, 134 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė [6] | ||
| 2011 m. (Išsamiau) |
43 275 | 10 seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai, 441 kaimas, 134 viensėdžiai [7] | |
| 2016 m. (Išsamiau) |
10 seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai, 445 kaimai, 134 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė [8] | ||
| 2020 m. (Išsamiau) |
10 seniūnijų | 589 gyvenvietės, tarp jų – 1 miestas, 8 miesteliai, 9 herbinės gyvenvietės [9] | ||
| 2021 m. (Išsamiau) |
37 509 | 10 seniūnijų | 1 miestas, 8 miesteliai, 356 kaimai, 65 viensėdžiai [10] | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2018 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 37 532 | 39 963 | 46 228 | 52 546 | 50 111 | 48 378 | 43 275 | 37 900 | 37 509 | ||
| ||||||||||
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
2011 m. gyveno 43 275 žmonės:[11]
|
2001 m. gyveno 50 111 žmonės:[12]
|
Pagal tikybą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos katalikai – 85,5 %
- stačiatikiai – 0,9 %
- sentikiai – 0,8 %
- kiti – 0,6 %
- netikintys/nenurodė – 12,1 %
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Utena;
- 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos;
- 592 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Utena – 25343
- Užpaliai – 630
- Vyžuonos – 490
- Jasonys – 460
- Antalgė – 417
- Kuktiškės – 391
- Tauragnai – 384
- Leliūnai – 362
- Pačkėnai – 311
- Sudeikiai – 288
| |||||||||||||||||
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybėje yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – centrai):
- Daugailių seniūnija (Daugailiai),
- Kuktiškių seniūnija (Kuktiškės),
- Leliūnų seniūnija (Leliūnai),
- Saldutiškio seniūnija (Saldutiškis),
- Sudeikių seniūnija (Sudeikiai),
- Tauragnų seniūnija (Tauragnai),
- Utenos miesto seniūnija (Utena),
- Utenos seniūnija (Utena),
- Užpalių seniūnija (Užpaliai),
- Vyžuonų seniūnija (Vyžuonos).
Partnerystės ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Linšiopingas, Švedija
Preiliai, Latvija
Tšebonis, Čekija
Chelmas, Lenkija
Pontinija, Italija
Kovelis, Ukraina
Švietimas ir ugdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Utenos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Antalgės pagrindinė mokykla
- Daugailių pagrindinė mokykla
- Kuktiškių pagrindinė mokykla
- Pakalnių pagrindinė mokykla
- Saldutiškio pagrindinė mokykla
- Sudeikių pagrindinė mokykla
- Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla
- Utenos Adolfo Šapokos gimnazija
- Utenos Aukštakalnio progimnazija
- Utenos Dauniškio gimnazija
- Utenos Krašuonos pagrindinė mokykla
- Utenos Saulės gimnazija
- Utenos Vyturių pagrindinė mokykla
- Utenos pagrindinė mokykla
- Utenos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras
- Užpalių gimnazija
- Vaikutėnų pagrindinė mokykla
- Vyžuonų pagrindinė mokykla
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Utenos rajonas. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-19).
- ↑ „Utenos krašto gyvūnija“. Suarchyvuota iš originalo 2012-03-08.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2009-09-01).
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. // Lietuvos statistikos departamentas. (PDF)
- ↑ Valstybės įmonė Registrų centras (tikrinta 2016-08-13).
- ↑ RegistruCentras.lt (tikrinta 2020-07-31).
- ↑ Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Utenos savivaldybės tinklalapis Archyvuota kopija 2017-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- Utenos diena (Utenos savivaldybėje leidžiamas laikraštis)
- Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2005-08-30 iš Wayback Machine projekto.
