Finansinė parama ES valstybėms narėms
Europos finansinės paramos teikimo mechanizmais siekiama išsaugoti finansinį ES ir euro zonos stabilumą, kadangi finansiniai sunkumai vienoje valstybėje narėje gali iš esmės paveikti makrofinansinį stabilumą kitose valstybėse narėse. Finansinė parama siejama su makroekonominėmis sąlygomis (tai labiau paskola negu fiskalinis pervedimas), siekiant užtikrinti, kad tokią paramą gaunančios valstybės narės įgyvendintų būtinas fiskalines, ekonomines, struktūrines ir priežiūros reformas. Dėl tokių reformų susitariama ir jos pateikiamos specialiuose dokumentuose (susitarimo memorandumuose), kurie skelbiami Komisijos svetainėje ir, kai aktualu, Europos stabilumo mechanizmo svetainėje. ES reaguojant į COVID-19 krizę pasiūlyta nemažai papildomų finansinių priemonių, kuriomis siekta padėti valstybėms narėms atsigauti ir padaryti jų ekonomiką atsparesnę sukrėtimams.
Pirminė teisinė sistema
- Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnis;
- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2–5, 119–144 ir 282–284 straipsniai;
- prie SESV pridėti protokolai Nr. 4, 12, 13 ir 14.
Tikslai
Finansinės paramos valstybėms narėms teikimo mechanizmai skirti ES ir euro zonos finansiniam stabilumui išsaugoti. Tai esminiai ekonominės ir pinigų sąjungos tvirtesnės ekonomikos ir valdymo sistemos elementai (2.6.4).
Laimėjimai
A. 2010 m. gegužės mėn. ES valstybės narės sukūrė laikiną stabilizavimo mechanizmą, siekdamos išsaugoti savo finansinį stabilumą valstybės skolos krizės atveju. Jį sudaro dvi paskolų programos:
1. Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM)
Pagal EFSM Komisijai leidžiama Sąjungos vardu finansų rinkose iš viso pasiskolinti iki 60 mlrd. EUR, taikant netiesioginę ES biudžeto garantiją. Pagal EFSM pagalba gali būti teikiama visoms valstybėms narėms.
Priemonė buvo taikyta Airijai, Portugalijai ir Graikijai (kaip tarpinis finansavimas).
2012 m. spalio mėn. buvo sukurtas Europos stabilumo mechanizmas (ESM); į jį euro zonos valstybės narės gali kreiptis prireikus finansinės pagalbos. EFSM taikomas toliau, tačiau tik išimtiniais atvejais, kai dėl praktinių, procedūrinių ar finansinių priežasčių atsiranda poreikis šią priemonę naudoti – paprastai prieš skiriant finansinę paramą pagal ESM arba kartu su ja.
2. Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF)
EFSF, kurį euro zonai priklausančios valstybės narės 2010 m. birželio mėn. sukūrė kaip laikiną krizės sukeltų problemų sprendimo mechanizmą, bendras faktinis skolinimo pajėgumas siekia 440 mlrd. EUR. Paskolos finansuojamos EFSF obligacijomis bei kitomis skolos kapitalo rinkose priemonėmis ir yra garantuojamos akcininkų (17 euro zonos valstybių narių, kurios buvo įsivedusios eurą EFSF sukūrimo metu).
Ši priemonė buvo taikyta Airijos, Portugalijos ir Graikijos atvejais. Sukūrus ESM, EFSF jokios papildomos finansinės paramos nebeteikia. Šis uždavinys dabar tenka tik ESM.
B. 2012 m. spalio mėn. buvo sukurta nuolatinė paramos priemonė – Europos stabilumo mechanizmas (ESM). Šis mechanizmas buvo sukurtas tarpvyriausybine sutartimi (t. y. ne ES teisinės sistemos pagrindu).
ESM šiuo metu yra vienintelė nuolatinė finansinės paramos teikimo euro zonos valstybėms narėms priemonė. Faktinis jo skolinimo pajėgumas siekia 500 mlrd. EUR. Paskolos finansuojamos ESM skolinantis finansų rinkose ir yra garantuojamos akcininkų (20 euro zonos valstybių narių).
Finansinė parama pagal ESM buvo teikiama Ispanijai, Kiprui ir Graikijai. Komisija ir ESM parengė išsamias darbo santykių procedūras, kuriomis vadovaujamasi euro zonos valstybėms narėms teikiant finansinę paramą.
Finansinė parama pagal ESM teikiama naudojantis įvairiomis paskolų priemonėmis. ES reaguojant į COVID-19 krizę, euro zonos valstybės narės susitarė dėl naujos laikinos priemonės – paramos kovai su pandemijos krize priemonės.
2020 m. lapkritį euro zonos valstybės narės, siekdamos sustiprinti mechanizmo priemonių rinkinį ir įgaliojimus, susitarė dėl ESM sutarties reformos. Siūlomi pakeitimai, be kita ko, yra šie: bendro pertvarkymo fondo, kurį ES įsteigė žlungančių bankų pertvarkymui ir kuris finansuojamas bankų sektoriaus įnašais, bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, kaip bankų pertvarkymo apsaugos priemonės, sukūrimas; svarbesnis vaidmuo apibrėžiant ir stebint finansinės paramos programas; papildomos priemonės skolos tvarumui skatinti. Šiuo metu laukiama iš dalies pakeistos sutarties ratifikavimo Italijos Parlamente, kad ji galėtų įsigalioti.
C. 2017 m. gruodžio 6 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo, į kurį įtrauktas ESM pertvarkymas į Europos valiutos fondą (EVF).
EVF būtų atskiras juridinis asmuo, susietas su ES teisine sistema, sykiu iš esmės išsaugant ESM finansines ir institucines struktūras. Be to, būdamas bankų sąjungos dalimi EVF veiktų kaip Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonė. 2019 m. kovo mėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos pasiūlymo. 2013 m. gegužės mėn. įsigaliojo dviejų dokumentų rinkinys. Jį sudaro du ES reglamentai ((ES) Nr. 472/2013 ir (ES) Nr. 473/2013)), taikomi valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras. Taip suformuotas vienas iš pagrindinių ramsčių siekiant sustiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos ekonomikos ir valdymo struktūrą.
Kalbant konkrečiau, Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 sustiprinamos ekonomikos ir biudžeto stebėsenos ir priežiūros procedūros, taikomos valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo ar viešųjų finansų tvarumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia.
Pagal šį reglamentą Komisija gali nuspręsti taikyti griežtesnę priežiūrą valstybei narei, jeigu tikėtina, kad jos patiriami finansinio stabilumo sunkumai gali daryti neigiamą poveikį likusiai euro zonai. Finansinės paramos prašanti valstybė narė, susitarusi su Komisija (kuri veikia kartu su Europos Centriniu Banku ir, kai tikslinga, su Tarptautiniu valiutos fondu TVF), turi parengti makroekonominio koregavimo programos projektą.
Tokiu būdu finansinės paramos teikimas susiejamas su makroekonominėmis sąlygomis, t. y. priemonėmis, kuriomis siekiama šalinti nestabilumo priežastis. Taip užtikrinama, kad paramą gaunančios valstybės narės įgyvendintų būtinas fiskalines, ekonomines, struktūrines ir priežiūros reformas.
Finansinė parama išmokama dalimis. Taigi ji gali būti sustabdyta, jei paramą gaunanti valstybė narė nevykdo koregavimo programoje nustatytų įsipareigojimų.
D. Mokėjimų balanso paramos priemonė
Nuo 2002 m. vasario mėn. mokėjimų balanso paramos priemonė prieinama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurios patiria išorės finansavimo suvaržymų arba susiduria su rimta tokių suvaržymų grėsme.
Paprastai paskolos teikiamos kaip vidutinės trukmės finansinė parama, dažniausiai – bendradarbiaujant su TVF. ES finansinė parama teikiama tuo atveju, jei įgyvendinama esminėms ekonominėms problemoms spręsti pritaikyta politika. Mokėjimų balanso parama buvo suteikta Vengrijai, Rumunijai ir Latvijai.
E. ES atsakas į COVID-19
2020 m. susidūrusi su COVID-19 krize ES parengė visapusišką atsaką, apimantį keletą finansinių priemonių, kuriomis remiamos valstybių narių pastangos kovoti su krize ir jos padariniais. Pagrindinės priemonės yra Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) ir priemonė „NextGenerationEU“ (NGEU), visų pirma vykdoma pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP).
F. Gynybos finansavimas
2025 m. kovo mėn. Komisija pristatė planą „ReArm Europe“ / „Parengtis 2030 m.“, kad paremtų valstybių narių pastangas didinti gynybos pajėgumus Rusijai pradėjus agresijos karą Ukrainoje. Komisija pasiūlė sukurti naują priemonę „Europos saugumo veiksmai“ (SAFE), pagal kurią valstybėms narėms būtų suteikta iki 150 mlrd. EUR paskolų investicijoms į gynybą. Šios paskolos būtų užtikrinamos ES biudžeto lėšomis. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai bendroje baltojoje knygoje dėl Europos gynybos pasirengimo 2030 m., kuri buvo pridėta prie pasiūlymo dėl SAFE, taip pat nurodo, kad jei SAFE paskolų paklausa viršytų pasiūlą, Komisija nagrinėtų tolesnes priemones, įskaitant galimybę pasinaudoti ESM kaip investicijų gynybos srityje finansavimo šaltiniu.
Europos Parlamento vaidmuo
Priėmęs dviejų dokumentų rinkinį, Parlamentas padėjo sukurti ES teisinę sistemą, kuria siekiama tvirtesnio ekonomikos valdymo euro zonoje tiek vykdant biudžeto priežiūrą, tiek priimant sprendimus ir vykdant priežiūros procedūras, susijusias su valstybėmis narėmis, įgyvendinančiomis makroekonominio koregavimo programą.
Be to, taikant dviejų dokumentų rinkinį sustiprinamas Parlamento vaidmuo vykdant tikrinimą – kompetentingas komitetas gali pasikviesti susijusių institucijų (Komisijos, Tarybos, Euro grupės, ECB ir TVF) atstovus kartu su Parlamentu dalyvauti dialoge ekonomikos klausimais. Kompetentingas Parlamento komitetas turi teisę gauti informaciją įvairiais etapais, visų pirma, kai rengiama ir įgyvendinama makroekonominio koregavimo programa.
2023 m. Parlamentas ir ESM susitarė dėl bendradarbiavimo memorandumo, nustatančio Europos Parlamento ir Europos stabilumo mechanizmo bendradarbiavimo pagrindą. Bendradarbiavimo memorandumu siekiama pagerinti ESM ir Parlamento tarpinstitucinį dialogą ir didinti ESM skaidrumą bei atskaitomybę. Bendradarbiavimo memorandume nustatyta, kad Parlamento atsakingas komitetas bent kartą per metus turi pakviesti ESM vykdomąjį direktorių dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Memorandume taip pat išsamiai aprašytos kitos bendradarbiavimo formos, kuriomis siekiama daugiau skaidrumo, įskaitant neoficialų kasmetinį Parlamento narių delegacijos vizitą į ESM būstinę ir atsakingo komiteto pirmininkui suteiktą galimybę ESM vykdomajam direktoriui raštu siųsti klausimus, susijusius su ESM taikymo sritimi.
Be to, Parlamentas turi įgaliojimus tikrinti EGADP, visų pirma reguliariai palaikydamas dialogą su Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais ir pasitelkdamas savo EGADP ad hoc darbo grupę.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Biudžeto komiteto interneto svetainėse.
Giacomo Loi / Maja Sabol